Psichotronika

Gyvenimas anapus iliuzijų burbulo

2009-11-06

1. Informacinis valdymas

Visi išmanantys valdymo technologijas supranta, kad žinantį žmogų valdyti yra sunku, o nežinantį lengva. Suvokiant šį principą nesunku pamatyti, kodėl informacijos valdymas yra sudėtinė žmonių valdymo dalis. Turintis išsamią informaciją ir besiorientuojantis žmogus gali lengviau vertinti situaciją ir priimti sprendimus, tuo tarpu informacijos stokojant tai tampa žymiai sudėtingiau. To ir siekiama, kad suprasti, vertinti ir spręsti būtų kuo sunkiau, kad žmogaus mąstymas būtų kuo labiau apribotas, o veiksmas paralyžuotas, ypač socialinės hierarchijos apačioje. Tokį informacijos valdymą galimą atvaizduoti informacine piramide, kuri yra atvirkščia socialinei hierarchinei piramidei. Socialinė organizacijos piramidė stovi įprastai ant savo plataus pagrindo, tuo tarpu informacinė piramidė yra apversta ir stovi ant savo smaigalio. Tai rodo minėtą dalyką, kad kuo žemesnei valdomų žmonių grupei žmogus priklauso, tuo jo žinojimas labiau ribotas ir orientacija pasaulyje neadekvatesnė. Apčioje esantis žmogus beveik neturi realios informacijos apie valstybę, kurioje jis gyvena, apie tai, kaip jis yra valdomas, kas su juo yra daroma ir koks “likimas” jam parinktas.

Tirštoje socialinėje terpėje išaugintas žmogus yra įpratęs remtis informacija, kurią jis gauna iš kitų ir yra “natūraliai” nutolęs nuo tikrovės. Jam tikroviškesnė yra kalbinė ir vaizdinė informacija iš masinio poveikio priemonių terpės ir jis įpratęs ja pasitikėti. Tuo ir naudojasi informacinis valdymas, kuris remiasi keliais momentais: informacijos apimties siaurėjimu einant piramide žemyn, iki minimumo pačioje apačioje; tikrą informacija pakeičiant pseudoinformacija arba dezinformacija, izoliuojant iliuzijų pasaulyje apačias; ir išnaudojant natūralų atsiribojimą nuo tikrovės, kuriant iliuziją, kad informacija yra viskas, netgi jei per masinio poveikio priemones skleidžiama informacija yra niekinė, neliečianti svarbių ir esminių žmogui dalykų.

Tokia slaptos informacijos piramidė turi du kraštutinius būvius - viršuje ji yra visa, o apačioje jos nėra visai. Tai reiškia, kad viršuje žmogus gali reaguoti, o būnant apačioje ir neturint informacijos net neįmanoma reaguoti. Kaip pavyzdį galima pasirinkti informaciją apie psichotroninės technikos taikymą žmonių valdymui. Prasminga būtų žmogui pagalvoti, nuo kurio piramidės laiptelio šią informaciją leidžiama žinoti ir kodėl socialinės piramidės apačiose “nėra jokių įrodymų”. Tereikia pritaikį parodytą apverstą informacinio valdymo piramidę ir viskas bus aišku. Informacijos badas didžiausias yra apačioje ir čia daugiausiai “skeptikų”, taip pat čia intensyviausias dezinformacijos darbas, nes daroma viskas, kad nebūtų už ko užsikabinti tiems, kurie drįsta sakyti tiesą.

Tokia dezinformacijos sistema pakeičia tikrovę ir yra terpė kurioje žmogus jaučiasi kaip žuvis vandenyje, nors ši terpė yra iliuzijų terpė. Ši informacijos terpė formuoja “naują žmogų”. Kuo žemiau piramidės apačioje tuo žmogus labiau yra “suformuotas” dezinformacinės informacijos. Bet kuo aukščiau piramidės viršunei, tuo labiau informacija apie “sociumą” atitinka tikrovę. Tad turime iliuzijų žmogų apačioje, “skeptiką”, ir žmogų be iliuzijų.

Kalboje žodžio tiksli reikšmė priklauso nuo konteksto. Santykiai tarp žodžių ir konteksto yra abipusiai, tai reiškia, kad žodžiai ir kuria kontekstą, ir patys yra to konteksto formuojami. Bet tas pat galioja ir socialinei, kultūrinei ir informacinei terpei. Valdant informacinę terpę, informacinį kontekstą, galima formuoti šiame kontekste pasirodančių įvykių prasmę, nors ši prasmė išauga ne iš tikrovės, įsišaknijusi ne tikrovėje, bet dirbtinai manipuliuojamame kontekste, kuris juos valdo. Informacijai apie psichotroninį valdymą, piramidės apačioje leidžiamos kelios prasmės: “iš fantastikos srities’ arba “šizofreniko kliedesiai” ir tai yra frazės, kurias beveik kiekvieną kartą išgirsti iš “skeptikų”, kai kalba pasisuka apie psichotroniką. Tačiau toks skepticizmas rodo du dalykus: a) vietą piramidės struktūroje ir ribotą informaciją arba b) sąmoningą dezinformaciją siekiant valdyti, kai kalbama apie žmones, esančius aukščiau hierarchijoje, bet “turinčius saugoti paslaptį”.

2. Realios sistemos rekonstravimo galimybė

Matėme, kad piramidės apačioje informacija yra apribota maksimaliai, tačiau tai nereiškia, kad iš šios vietos neįmanoma rekonstruoti visos valdymo sistemos. Hierarchijos apačioje apie psichotroninę techniką žinoti niekas neturi teisės, todėl šią sistemą galima rekonstruoti tik netiesiogiai, nes galioja toks principas, kad visu pajėgumu jos naudoti žmogui nesuprantant neįmanoma. Aišku, yra švelnūs valdymo variantai, kai žmogus tik “švelniai” kreipiamas norima linkme ir valdomas, tačiau yra tokių žmonių, kurie net būdami piramidės apačioje patiria psichotroninę ataką ir žino apie tai, kaip ši technika veikia ir gali rekonstruoti visą psichotroninio žmonių valdymo sistemą.

Tai, kad rekonstruoti įmanoma nereiškia, kad yra labai lengva ir be abejo nereiškia kad lengva įtikinti kitus žmones. Del tokio poveikio specifikos, konkrečių įrodymų nėra ir iš savo sluoksnio susiduri su “skeptikais”, o iš aukštesnio su dezinformatoriais, kurie net žinodami vaizduoja, kad nieko nevyksta, tai yra, elgiasi pagal organizacijos tarnams skirtas dezinformacijos instrukcijas.

Psichotroninis valdymas vykdomas slapta, o tai reiškia, kad iš piramidės apačių pašalinta visa su tuo susijusi informacija. Žmogaus ir žmonių klaidinimui naudojami tokie metodai: a) Įrodymų pašalinimas iš galimos bendro žmonių patyrimo tikrovės, kai išorėje nerodomos nei psichotroninę technika naudojančios grupės, nei pati technika. b) viso poveikio perkėlimas į žmogaus “vidinį” pasaulį, kurio niekaip neįmanoma padaryti bendro žmogaus patyrimo sritimi ir perteikti kitiems žmonėms. Toks patyrimas visada lieka asmeniniu ir subjektyviu patyrimu ir į išorę jį įmanoma perteikti tik kalba. c) Ir galų gale kalbos diskreditavimo taktikos, kai iš viršaus skleidžiama sąmoninga dezinformacija, o žmonės aplinkoje, gyvendami informaciniame iliuzijų burbule, yra “skeptikai”. O valstybės organizacija prieš tokia “neadekvačią” kalbą imasi psichiatrinių represijų, eliminuoja žmogų iš gyvenimo ir padaro psichiatrų vergu neturinčiu jokių teisių.

Tačiau žmonės kalba ir daug kas, apie ką jie kalba, yra tikra, nors ir sunkiai įtikima. Sunku psichotroniniu valdymu patikėti ypač naiviems žmonėms, kurie tiki, kad tas piramidės apčioje kuriamas iliuzijų burbulas yra tikras pasaulis, tikrovė ir kad jiems per masinio poveikio priemones peršama tikra informacija, atitinkanti pačią tikrovę. Tačiau apverstos informacinės piramidės principas tai paneigia. Kuo ilgiau gyvenama tuo aiškesnis darosi “teisinės valstybės” ir “demokratijos” iliuziškumas ir vis aiškiau matoma tikroji sistema, kuriai žmonės yra tik už virvučių tampomos lėlės ir vergai.

Net jeigu iš principo įmanoma susekti grupes, persekiojančias žmogų, o gal net ir gauti psichotroninės technikos pavyzdžių, pvz., implantų, tai įmanoma tik valstybės organizacijai; bet jeigu žmogų persekioja pati valstybės organizacija, tai ji neduos nei jokių duomenų apie savo slaptas operacijas, neišduos žmonių ir niekada pati nesuras savo implantų, jeigu jie yra ir jeigu nenaudojama dar “gudresnė” technika. Pvz. kas gali patekti į VSD kontrolės centrą, kuriame sėdi per implantus žmogų terorizuojanti grupė, kurios aplinkoje neva niekur nėra ir žmogui tik “vaidenasi”. Jeigu prokuratūra “negali” net patikrinti kaimyninių konspiracinių butų ir vaizduoja, kad neturi jokių objektyvių duomenų ir kad niekas “nevyksta”, viskas tik galvoje. Bet su psichotronine technika teisingas toks dalykas, kad ji tikra net tuo atveju, jeigu “tik galvoje”.

3. Apie tai, ar tave paliks ramybėje

Rekonstravus tokią sistemą ir diktatą, dar gali kilti klausimas, ar ji paliks ką nors ramybėje, nes iki šiol tokia nelaimė atrodo aplenkė. Į šį klausima nesunku atsakyti, užtenka pažiūrėti į tai, kaip apskritai elgiasi bet kokia valstybės organizacija. Juk ji niekada “ramybėj nepalieka” nei vieno žmogaus, visi yra suskaičiuoti ir visi turi paklusti diktatui. Neužilgo turbūt sulauksime, kai bus tokia sistema, kada kiekvienas privalės turėti implantą taip, kaip dabar turi pasą. Šiuo metu be paso negali būti normaliu žmogum, bet ateis toks laikas, kaip žmogum negalėsi būti be implanto. Todėl tokia viltis, kad galbūt paliks ramybėje yra naivi ir parodo nesiorientavimą pasaulyje. Ir aišku viena, kad iš pradžių įdės ID implantą, o paskui galės dėti ką tik norės.

Šis klausimas labai glaudžiai susijęs su valdžios klausimu. Kiekvienoje teritorijoje yra tos teritorijos valdžia, kurios nuosavybė yra ir žmonės, ir žemė. Be valdžios, žmonės yra reikalingi ir nereikalingi kaip nuosavybė. Reikalingi žmonės valdomi ir eksploatuojami, jie tarnauja sistemai, neturėdami be leidimo teisės į nieką, bet kokiu atveju valdžios teisė visada aukščiausia ir ji daro ką nori. Nereikalingi yra tie, kas pretenduoja patys būti valdžia, net jeigu jų pretenzijos apsiriboja savo asmeniu ir savo gyvenimu. Tai yra, žmogus vergas neturi teisės ne tik kad į tai, kas išeina už jo asmens ir jo gyvenimo ribų, bet net į save. Todėl toks klausimas yra ir naivus, nes jis klausiamas žmogaus, kuris yra svetimoje teritorijoje, svetimoje nuosavybėje, net pats yra svetima nuosavybė, nes yra svetimos galios įtakos zonoje ir net pats būdamas kito nuosavybė - klausia Gal mane paliks ramybėje? Nevaldys, nedės implanto, nenaikins nepaklusimo atveju…

Tokia sistema dar tik kuriama ir bandoma, bent jau taip gali atrodyti iš pažiūros - nes apie psichotronines atakas kalba tik pavieniai žmonės. Jeigu masė tyli, tai rodo, kad psichotroninis valdymas yra pakankamai švelnus, o pramogai ir spektakliams išsirenkami pavieniai “niekam nereikalingi” žmonės. Jiems valstybės organizacija deda zombių implantus ir krečia kokius tik nori cirkus, o paskui prisismaginę uždeda “nusikaltėlio” naikinimo matricą. Ir valdžiai smagu, ir vergų visuomenė patenkinta, tai savotiškas pramogų teleekranas perkeltas į tikrovę.

Organizacijas, kurios bando pasisavinti visą žemės rutulį ir sukurti tokią sistemą globaliai, kaip tik šiuo metu turime progą stebėti. Aprašyta tvarka ir bus tokia - visas žemės rutulys jų nuosavybė, o kiti tik nuomininkai ir įgaliotiniai, galintys veikti tik jų vardu. Ant žemės rutulio nebus ramybėje palikta nei viena valstybės organizacija, ką jau kalbėti apie atskirą individą. Baisu pagalvoti - trijų milijonų žmonių valstybėje sistemai ir diktatui individas pasipriešinti neturi šansų, o jūs įsivaizduokite vieną individą prieš milijardus, prieš globalią planetos sistemą. Mafija bet kokią savo haliucinaciją, įgeidį ar įnorį galės paversti tikrove ir nebus jokios grupės, kuri tam galės pasipriešinti.

Vienoje teritorijoje dviejų taikiai sugyvenančių valdžių būti negali. Ir šitas “teritorinis” mąstymas siekia taip toli, kad net žmonių masė yra tik valdoma “teritorija”. Dviejų valdžių negali būti ir žmoguje. Bus galima stebėti ar laisvas žmogus bus pajėgus atsilaikyti sistemos puolimui ir šioje paskutinėje teritorijoje, kai į ginkluotę pasitelkiama psichotroninė technika ir puolamos pačios žmogaus smegenys. Organizacijos tikslas juk valdyti ne teritoriją, bet visų pirma žmonių masę, kuri ant menčių paguldoma per teritorijos užgrobima ir užvaldymą, kurioje tu esi tik iš valdžios malonės. Todėl viltis Gal mane paliks ramybėje? yra labai naivi. Vergą aišku paliks ramybėje, kiek jis naudingas, bet laisvas žmogus dėl savo laisvės turės kovoti.

4. Ką daryti?

Mano tikslas nėra nuteikti žmones pesimizmui ir įpiršti nuomonę, kad nieko padaryti neįmanoma ir nėra galimybių pasipriešinti. Aš esu kaip tik už pasipriešinimą. Tačiau pirmiausiai reikia išsivaduoti iš žemiausios klasės iliuzijų burbulo ir pasistengti suvokti, kas vyksta. Skepticizmas, indiferentiškumas ir nusišalinimas yra labai bloga taktika. Taigi pirmas žingsnis yra žinojimas ir to žinojimo skleidimas. Antras patarimas yra organizuotis ir stiprinti tarpusavio ryšius ir neleisti provokatoriams ir dezinformatoriams įnešti abejonę, sumaištį ir dezorientaciją. Būtina sekti visą realią informaciją, atskirti kas yra propaganda, o kas tikra ir būti pasirengus viskam. Valstybės organizacijų mafija nejuokauja, tad nepatartina juokauti niekam, nes iš agresorių pusės užmačios yra eiti iki pat galo, bet kokia kaina, nesiskaitant su niekuo. O kai kas nors nesiskaito su niekuo, pavyzdžiui, su teise ar konstitucija, galimas atsakymas yra vienas ir labai aiškus…

Patiko (0)

Temos: apie sąmokslo teoriją
Žymos: apie sąmokslo teoriją.